Kodėl tai svarbu būtent jums

Tikra istorija iš mūsų klientų praktikos.

Įmonės vadovas paspaudė netikrą nuorodą ir suvedė savo el. pašto prisijungimus. Programišiai dvi savaites tyliai skaitė jo gaunamus ir siunčiamus laiškus — analizavo, su kuo jis bendrauja, kaip rašo ir kas įmonėje apmoka sąskaitas.

Vieną dieną iš tikros vadovo dėžutės buhalterė gavo laišką: sumokėti 100 000 eurų pagal išankstinę sąskaitą. Taisyklinga lietuvių kalba, idealiai nukopijuotu vadovo rašymo stiliumi.

Buhalterei kilo įtarimas, ir ji paklausė vadovo, ar tikrai. Tik taip paaiškėjo, kad dėžutė perimta, — ir dideliems nuostoliams buvo užkirstas kelias.

Viskas prasidėjo nuo vienos nuorodos. Ne nuo genialaus programišiaus — nuo laiško, kuris atrodė normalus. Šioje pamokoje: kaip tokį atpažinti, ir dar dvi schemos, kurios Lietuvoje veikia būtent dabar.

Požymis nr. 1 — dirbtinė skuba

„Per 24 valandas“, „nedelsiant“, „paskutinis įspėjimas“. Sukčių tikslas — kad veiktumėte greičiau, nei galvojate. Tikros įstaigos (bankas, VMI, Microsoft) niekada nereikalauja veiksmo „tuoj pat arba prarasi viską“.

Požymis nr. 2 — siuntėjo adresas

Vardas gali būti „Swedbank“, bet adresas — info@swedbank-security.xyz. Visada pažiūrėkite į tikrą el. pašto adresą, ne į rodomą vardą. Telefone paspauskite ant siuntėjo vardo, kad pamatytumėte adresą.

Požymis nr. 3 — nuorodos

Užveskite pelės žymeklį ant nuorodos nespausdami — apačioje pamatysite tikrą adresą. Telefone: palaikykite pirštą ant nuorodos, kol pasirodys peržiūra.

Bet adresą reikia ir mokėti perskaityti. Sukčiai sudeda į jį pažįstamus žodžius tikėdamiesi, kad perskaitysite tik pradžią.

Požymis nr. 4 — netikėtas priedas

Sąskaita, kurios nelaukėte. „Skenuotas dokumentas“ iš nepažįstamo skenerio. ZIP failas „CV“. Jei priedo nelaukėte — neatidarykite, kol nepatikrinote su siuntėju kitu kanalu.

Tikras atvejis iš mūsų klientų: laiške — prisegtas .zip failas. Viduje — PDF dokumentas su „mokėjimo nuoroda“. Paspaudus nuorodą, atsidarė užkrėsta svetainė. Ją sustabdė ESET interneto filtras.

Šįkart išgelbėjo programa. Bet interneto filtras yra paskutinis tinklas, o ne planas: naujas, ką tik sukurtas puslapis į jo sąrašus gali dar nebūti patekęs.

Šiandien dažnas pavojingas priedas — net ne virusas, o HTML failas. Atidarote „skenuotą dokumentą“, ir naršyklėje atsiveria Microsoft prisijungimo langas. Atrodo tikrai, bet adreso juostoje — ne microsoft.com, o failo kelias jūsų kompiuteryje, pvz. file:///C:/Users/.../Downloads/...

Atidarėte priedą, o naršyklėje atsirado prisijungimo langas — jis netikras. Tikri prisijungimo puslapiai gyvena tikrame adrese, o ne faile jūsų kompiuteryje.

Požymis nr. 5 — „vadovo“ prašymas

CEO fraud: laiškas neva nuo vadovo su prašymu skubiai pervesti pinigus ar nupirkti dovanų kortelių. Visada patikrinkite skambučiu žinomu numeriu. Joks tikras vadovas nesupyks dėl patikrinimo — supyks dėl prarastų pinigų.

„2FA nesuveikė“ — tai ne klaida

Vienas mūsų klientas gavo pranešimą, kad Microsoft 365 paskyroje laukia neperskaitytų laiškų. Paspaudė, suvedė slaptažodį, suvedė 2FA kodą — ir „kažkas nesuveikė“.

Nesuveikė ne dėl klaidos. Netikras puslapis realiu laiku perdavė slaptažodį ir kodą tikram Microsoft, pasiėmė prisijungimo sesiją ir įleido sukčių. Vadovas matė „klaidą“ — sukčius matė jo paštą.

Tai vadinama AiTM (angl. adversary-in-the-middle) — sukčius tarp jūsų ir tikros svetainės:

Dvi išvados:

1. MFA su kodu nėra neperšaunama. Atsparūs tokiai atakai yra tik passkeys arba fiziniai raktai — ten nėra kodo, kurį būtų galima perduoti.
2. Po tokio įvykio slaptažodžio pakeisti neužtenka. Praneškite IT, kad būtų atšauktos aktyvios sesijos, patikrintos pašto taisyklės ir prisijungimo metodai — sukčiai dažnai pirmiausia susikuria tylų laiškų persiuntimą arba prisideda savo telefoną kaip antrą MFA būdą.

Perimta dėžutė — būtent tai, nuo ko prasidėjo istorija šios pamokos pradžioje. Kaip apsaugoti įmonės pinigus net tada, kai dėžutė jau perimta, — atskiroje pamokoje Sąskaitų sukčiavimas: kai laiškas tikras. Ten ir atvejis, kuriame įmonė pinigus prarado.

Ne tik el. paštas — SMS irgi

Tikra žinutė, gauta 2026 m. rugpjūtį. Perskaitykite ir paieškokite trijų dalykų:

1. 1 Maroko numeris (+212). Lietuviška stovėjimo bendrovė nerašo iš Afrikos.
2. 2 Netikras adresas. Tikras — unipark.lt. Čia — lwbtmfo.club, o „/com" gale tik apgaudinėja akį.
3. 3 Gudriausia dalis. iPhone išjungia nuorodas iš nepažįstamų siuntėjų. Sukčius Sigitas prašo jūsų patiems išjungti savo telefono apsaugą. Jokia tikra įmonė tokio sakinio nesiunčia.

Kai apgaulė atrodo tobulai

Šis laiškas atkeliavo į mūsų pačių dėžutę. Iš pirmo žvilgsnio — tvarkingas „Paysera“ pranešimas apie AML/KYC patikrą:

1. 1 Raidės — ne raidės. Visa antraštė parašyta graikiškais ir kirilicos simboliais, kurie atrodo identiškai. Filtrai mato šiukšles, jūs matote „AML".
2. 2 Adresas neatitinka vardo. „Paysera Check" rašo iš gmmobil.com.
3. 3 Išgalvota teisinė galia. Nurodytas sutarties punktas neegzistuoja — bet skamba rimtai.
4. 4 Tekstas ≠ nuoroda. Matomas adresas rodo paysera.com, o iš tikrųjų veda per Google peradresavimą.
5. 5 Ir čia jie apsijuokė: __PROT0__ — neužpildytas šablono kintamasis. Automatika visada kur nors prasitaria. Skaitykite smulkų šriftą.

Pirmąjį požymį verta pamatyti iš arti. Štai iš ko iš tikrųjų sudarytas siuntėjo vardas:

Antra SMS schema: muitas ir kortelė

Ta pati mechanika, kitas masalas — ir kitas grobis.

Atsidaręs puslapis labai panašus į tikrą. Jame prašoma kortelės duomenų. Suvedus — nurašoma 1–2 eurai ir parodoma, kad viskas pavyko.

Sveikiname: kortelės duomenys pavogti.

Kodėl maža suma yra pati gudriausia dalis

Tie 1,50 € nėra sukčiaus tikslas. Tai kortelės patikra — jis įsitikina, kad kortelė veikia ir duomenys teisingi. Tikri nuostoliai ateina vėliau arba duomenys parduodami kitiems.

Suma pasirinkta sąmoningai: dėl pusantro euro niekas neskambina bankui. Būtent tylėjimo ir reikia.

Dvi taisyklės:

1. Muito mokestis niekada nemokamas suvedant kortelės duomenis iš SMS nuorodos. Tikras paštas ima mokestį per savo svetainę ar programėlę, jums prisijungus.
2. Suvedėte kortelės duomenis → blokuokite kortelę dabar, programėlėje, nelaukdami ryto. Tai kelių sekundžių veiksmas ir jį galima atšaukti.

Schema veikia todėl, kad beveik visi kažką užsisako iš AliExpress ar Temu — žinutė pataiko į tikrą lūkestį. Prieš šventes tokių žinučių būna daugiausiai.

Vaistas: virtualios kortelės su limitais

Nuo žinučių apsisaugoti sunku — jos ateis. Bet galima padaryti taip, kad pavogti kortelės duomenys būtų beveik beverčiai.

Kiek kainavo ši žinutė

Ta pati „Unipark“ schema, tikras atvejis. Įmonės savininkas paspaudė nuorodą, patvirtino Smart-ID, ekrane pamatė, kad viskas gerai. Po kurio laiko pastebėjo, kad iš einamosios sąskaitos dingo penkiaženklė suma.

Jis nesuvedė jokio slaptažodžio sukčiams. Jis tiesiog patvirtino.

Smart-ID patvirtinimas yra parašas

Čia svarbiausia šios pamokos vieta.

Smart-ID ekrane visada parašyta, kas prašo patvirtinimo ir ko prašo. Sukčių puslapis tuo pačiu metu jungiasi prie jūsų banko — todėl telefone atsiranda tikras banko prašymas patvirtinti. Jūs galvojate apie stovėjimo mokestį, o patvirtinate prisijungimą prie banko.

Užrašas „viskas gerai“ ekrane po to — netikro puslapio, ne banko.

Vienintelis momentas, kai apgaulė matosi, — telefono ekranas:

Keturios taisyklės:

1. Perskaitykite, kas ir ko prašo. Ne „patvirtinti“, o kam ir ką patvirtinate. Laukėte „Unipark“, o Smart-ID rodo banką? Stop.
2. Sutampantis kontrolinis kodas nieko neįrodo. Netikras puslapis jį tiesiog perkopijuoja iš tikro banko — atakos metu kodai sutaps.
3. Tikėjotės vieno, prašoma kito (laukėte stovėjimo — prašo banko prisijungimo) → stabdykite. Ne vėliau, o tą sekundę.
4. Į banką — tik iš savo programėlės arba suvedus adresą ranka. Niekada iš SMS.

Beje: kodėl nesuveikė dienos ir mėnesio limitai, ši istorija nutyli. Todėl pasinaudokite proga — pasitikrinkite savo limitus šiandien. Daugumai žmonių jie nustatyti kur kas didesni, nei realiai reikia.

Nesate tikri? Paklauskite AI

Nebūtina spręsti vienam. AI puikiai pastebi būtent tai, ką žmogaus akis praleidžia: netikras raides, nesutampantį domeną, spaudimo formuluotes.

Pamokos viršuje yra mygtukas „Mokykis su AI“ — jis nukopijuoja visą pamoką kartu su instrukcija. Įklijuokite į AI ir ten pat pridėkite savo įtartiną laišką.

Ką daryti su įtartinu laišku

1. Nespauskite nuorodų ir neatidarykite priedų.
2. Praneškite savo IT komandai — arba mums: pagalba@itbroliai.lt (persiųskite laišką kaip priedą, kad išliktų antraštės). Skubiu atveju skambinkite +370 618 05093.
3. Ištrinkite laišką.
4. Jei jau paspaudėte — praneškite IT, bet slaptažodžio keisti dar nereikia: vien nuorodos paspaudimas jo neatskleidžia. Slaptažodį keiskite tik tada, jei jį įvedėte apgaulingame puslapyje — nesvarbu, ar prisijungti pavyko, ar ne. Tada keiskite iš karto ir visur, kur naudojote tą patį slaptažodį, bei įjunkite MFA.

Pranešti niekada ne gėda. Gėda tylėti.

Pasitikrinkite

Dešimt klausimų apie tai, ką ką tik perskaitėte. Pabaigoje gausite sertifikatą su savo rezultatu — jį galėsite pridėti prie LinkedIn profilio.